Prieš 2 mėnesius pradėjau dirbti naujame darbe. Aš dirbu Londone, o įmonė turi karšto stalo politiką. Aš plūduriavau aplinkui. Iki šiol tylėjau, pati valgiau pietus. Buvau mandagus su kitais kolegomis ir laikiausi sau, o asmeninį gyvenimą pasilikau sau. Net kai manęs klausia apie mano savaitgalį, ką aš veikiau... Aš tai laikau neaiškiai.
Daugelis kolegų man net neduoda jokio paros laiko, o tai yra gerai. Pastarąsias kelias savaites sulaukiau nuotaikos iš savo kolegos. Jis taip pat yra gana geras ir kadangi 8/10 yra moterų, tik 20% yra mano jaunesnio lygio vaikinai.
Praėjusią savaitę jis atėjo paprašyti manęs ką nors padaryti ir pakomentavo, kad atrodau labai protinga, o tai pasakęs jis lengvai perbraukė plaštaką ant mano rankos. Tai nesijautė netinkama, bet tikriausiai buvo per daug draugiška ar net flirtuojanti. Galiu klysti, bet tokia nuotaika man pasidarė.
Tada šiandien aš pati sėdėjau pietauti (mėgstu valgyti ramiai ir pastaruosius 2 mėnesius valgau vienas), o jis priėjo ir atsisėdo prie mano suoliuko. Pradėjome kalbėtis apie nedarbinius dalykus ir buvo gana gražu ir ramu. Bet netrukus po to prie suolo priėjo būrys kitų merginų. Aš nekenčiu (ir turiu galvoje neapykantą!) didelės grupės žmonių. Jaučiausi nepatogiai, bet turėjau labai stengtis užmegzti pokalbį. Dėl žmonių antplūdžio buvome priešinguose galuose. Man sekėsi gerai kalbėtis su kai kuriomis merginomis, bet jis tyliai išėjo vidury/prie pat pietų pertraukos pabaigos.
Jis paprastai yra gana tylus biure ir jis žino, kad aš taip pat tyliu. Jis visada labai mandagus ir nuolat dėkoja man, kad padėjau jam sutvarkyti reikalus. Man visada atrodo, kad tai gerai, už tai man mokama.
Ką tu manai? Ar manote, kad jis galbūt suteikia nuotaikų? Aš turiu galvoje, kad niekada nefotografuočiau ten, kur valgau, ir greičiausiai niekada nefotografuosiu, bet tokia nuotaika jaučiuosi.